Ar žinojote, kad jūsų siunta gali tapti teroro akto įrankiu? Pasirodo, tai ne scenarijus filmui, o realybė. Naujausi įvykiai, kuriais susidomėjo Lietuvos ir Lenkijos teisėsauga, atskleidžia ne tik pavojingą nusikaltimo schemą, bet ir kelia rimtus klausimus dėl tarptautinio saugumo. Mes išsiaiškinome, kaip organizatoriai, veikdami iš Rusijos, siuntė sprogstamąsias siuntas po visą Europą ir kodėl tai turėtų rūpėti kiekvienam.

Išsiųsta į Europą: ne tik daiktai, bet ir pavojus

Ši istorija prasidėjo vasarą, kai kelios siuntos, išsiųstos iš Lietuvos per DHL ir DPD, užsiliepsnojo Vokietijoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tai nebuvo paprasti incidentai – paaiškėjo, kad siuntose buvo savadarbiai sprogstamieji užtaisai. Šiuo metu Lietuvos ir Lenkijos teismams jau perduotos baudžiamosios bylos, apimančios 49 tomus medžiagos.

Kas slepiasi už šių siuntų?

Prokuratūra atskleidė, kad kaltinimai pareikšti penkiems vyrams – Ukrainos, Lietuvos ir Rusijos piliečiams. Kai kurie iš jų bendradarbiavo su tyrimu ir buvo atleisti nuo atsakomybės. Tačiau svarbiausia – nusikaltimų organizatoriai, pasak Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojo Sauliaus Brigino, šiuo metu yra Rusijoje ir Lietuvos teisėsaugai nepasiekiami.

Šie asmenys, veikdami kaip organizuota teroristinė grupė, planavo teroro aktus skirtingose valstybėse. A. Urbelis, generalinės prokurorės pavaduotojas, pabrėžė, kad už teroristinės grupės kūrimą ir veiklą Lietuvos Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 5 metų iki gyvos galvos.

Nusikalstama schema: kaip veikia organizatoriai

Tyrimai atskleidė, kad kelionės ir pragyvenimo išlaidos buvo kompensuojamos, o už užduočių vykdymą mokamas nedidelis atlygis, siekiantis šimtus eurų. Pasak prokurorų, dalis asmenų buvo pažeidžiami dėl savo socialinės padėties ir taip buvo užverbuoti. Kai kurie iš kaltinamųjų turi ryšių su buvusia tarnyba Rusijos armijoje.

S. Briginas paminėjo, kad vienas iš ieškomų asmenų yra pasifotografavęs su Rusijos vėliavos, Georgijaus juostelės ir „Z“ simbolika, aiškiai parodant jo ideologiją.

Siuntų sprogstamosios sūkūrys: kokie organizatoriai slepiasi Rusijoje ir kaip buvo vykdomi teroro aktai - image 1

Siuntos keliavo per oro uostus ir vilkikus

2024 m. liepos 19 d. buvo išsiųstos keturios siuntos su savadarbiais sprogstamaisiais-padegamaisiais užtaisais. Dvi siuntos, keliavusios DHL krovininiais lėktuvais, buvo adresuotos Jungtinei Karalystei, o dvi kitos, vežtos DPD vilkikais, – į Lenkiją. Pirmoji siunta detonavo ir užsiliepsnojo Leipcigo oro uoste. Antroji užsidegė vilkike per Lenkiją. Jungtinę Karalystę pasiekusi trečioji siunta taip pat užsidegė.

Ketvirtoji siunta, keliavusi DPD vilkiku, neužsidegė dėl techninio gedimo ir buvo perimta pareigūnų. Jos tyrimas padėjo nustatyti įrenginių mechanizmą ir įvertinti pavojų.

  • Sprogstamieji užtaisai buvo paslėpti masažinėse pagalvėlėse.
  • Degiosios medžiagos mišiniai buvo dedami į kosmetikos priemonių tūtelese.
  • Naudota pramoniniams ir kariniams tikslams skirta medžiaga – termitas.

Tarptautinis bendradarbiavimas ir pagrindiniai įtariamieji

Dėl teroro aktų įvykdymo skirtingose valstybėse buvo įkurta jungtinė tyrimo grupė, kurią sudarė Lietuva, Lenkija, Vokietija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė. Taip pat padėti teikė Europolas, JAV ir Kanados teisėsaugos institucijos.

Nustatyta, kad nusikaltimus organizavo ir koordinavo asmenys, turintys ryšių su Rusijos Federacijos karinėmis-žvalgybos tarnybomis. Jie veikė itin konspiraciškai, išskaidydami užduotis. Verbavimas vyko per „Telegram“ programą, o atsiskaitymai – kriptovaliutomis.

Kiti susiję nusikaltimai

Pažymėtina, kad keli šių nusikaltimų koordinatoriai siejami ir su pasikėsinimu įvykdyti teroro aktą Vilniuje 2024 m. gegužės 9 d., kuomet buvo padegtas prekybos centras „IKEA“.

Iš viso nustatyta 22 žmonės, kurie, kaip manoma, veikė Rusijos Federacijos žvalgybos struktūrų interesais. Svarbu suprasti, kad tai ne vienkartiniai incidentai, o kruopščiai **planuota operacija su aiškiais tikslais ir pasauline apimtimi.**

Ar jūsų siunta yra saugi?

Šie įvykiai primena, kad tarptautinis bendradarbiavimas ir budrumas yra itin svarbūs. Nors organizatoriai slepiasi Rusijoje, teisėsauga nenuleidžia rankų. Ką, jūsų manymu, dar turėtų padaryti tarptautinės institucijos, kad užkirstų kelią panašiems nusikaltimams ateityje?