Ar pastebėjai, kad Tavo mėgstamos vaistinės dirba trumpiau arba visai nedalyvauja savaitgaliais?
Ne, tai ne sutapimas. Neseniai įsigalioję įstatymo pakeitimai farmacijos sektoriuje jau daro realų poveikį mūsų kasdienybei, sutrikdydami įprastą vaistų prieinamumą ir priverčiant daugybę žmonių sukti galvą, kur rasti reikiamus medikamentus.
Kodėl vaistinės pradėjo dėti užraktus ant durų?
Nuo liepos 1-osios įsigaliojo nauji Farmacijos įstatymo reikalavimai, nurodantys, kad vaistinėse visą darbo laiką fiziškai turi dirbti kvalifikuotas vaistininkas. Anksčiau tam tikrose vaistinėse, ypač kaimo vietovėse, galėjo dirbti farmakotechnikas, padedamas vaistininko nuotoliniu būdu. Dabar ši galimybė apribota – farmakotechnikai gali dirbti savarankiškai tik gyvenvietėse iki 3000 gyventojų, ir tik tie, kurie atitinka specifinius senus kriterijus.
Ką šie pokyčiai reiškia praktiškai?
Tai reiškia, kad vaistinėms tapo kur kas sunkiau užtikrinti nuolatinį darbą. Dėl vaistininkų trūkumo, daugelis vaistinių priverstos trumpinti darbo laiką, nedaryti savaitgaliais, o kai kurios net ir visai sustabdyti savo veiklą. Tai jau paveikė 34 didesnių tinklų vaistines, tačiau didžiausią smūgį pajuto smulkiosios vaistinės ir tos, kurios veikė regionuose.
Gyventojų nepatogumai ir regionų iššūkiai
Nors vaistinių atstovai bando išlaikyti situaciją – kalbasi su pensijinio amžiaus vaistininkais, kad šie pasiliktų ilgiau, ir ragina visus turinčius licenciją grįžti į vaistininko profesiją – problema išlieka opi. Daugiau nei 420 vaistininkų Lietuvoje yra pensinio amžiaus ir bet kuriuo metu gali išeiti į pensiją.
Kur situacija yra pati sudėtingiausia?
Beveik visuose Lietuvos regionuose gyventojai susiduria su sunkumais, tačiau itin kritinė situacija yra:
- Biržuose
- Kuršėnuose
- Naujojoje Akmenėje
- Pabradėje
- Švenčionyse ir Švenčionėliuose
- Širvintose
- Zarasuose
- Skuode
- Prienuose
- Mažeikiuose
Dėl šių pasikeitimų daugelis vaistinių net ir sekmadieniais nebėra atviros. Pavyzdžiui, Zarasuose ir Pasvalyje sekmadienį neveikia nė viena vaistinė, o šeštadieniais dirba tik viena iki pietų.
Ar tikrai vaistinių Lietuvoje yra per daug?
Valstybinės institucijos nuolat pabrėžia, kad vaistinių skaičius Lietuvoje viršija vidurkį Europos Sąjungoje. Tačiau gyventojų nuomonė skiriasi. Neseniai atlikta apklausa parodė, kad net 91% gyventojų laiko labai svarbu, jog netoli jų namų veiktų vaistinė. 75% piliečių patirtų nepatogumų, jei jų kaimynystėje esanti vaistinė užsidarytų.
Net 80% apklausos dalyvių teigiamai vertino didelį vaistinių skaičių, laikydami tai patogumu ir konkurencijos privalumu, užtikrinančiu geresnes kainas bei vaistų prieinamumą. Šis buvęs Lietuvos pranašumas – lengvai pasiekiamos vaistinės – pamažu nyksta.
Ką daryti mums, gyventojams?
Nuo liepos 1 d. skaičiuojama, kad sutrumpintas darbo laikas sudaro daugiau nei 4500 valandų per savaitę. Tai atitinka apie 64 vaistinių pilną darbo dieną. Daugybė vaistinių nebemedžioja vaistininkų iš kaimų, kur jie dažniau sutinka pasilikti, bet atvirkščiai – didmiesčiai pradeda "medžioti" specialistus iš regionų.
Tai reiškia, kad svarbiausia dabar yra suprasti, kaip bus užtikrinamas vaistų prieinamumas ateityje. Nors įstatymas ir siekia užtikrinti aukštą vaistininkų profesionalumą, jis atima tą ramybę, kurią teikė žinojimas, jog šalia visada yra vaistinė.
Tavo nuomonė – svarbi!
Ar jau teko susidurti su užrakintomis vaistinės durimis, kai reikėjo skubios pagalbos?
Kaip manai, ar įmanoma rasti kompromisą tarp naujų reikalavimų ir gyventojų poreikių?
